„Pirties diena“ – pirmoji pirties šventė Lietuvoje

2010-06-03  Alfa.lt

 Gardūs pirties garai birželio 20 d. (sekmadienį) 12 val. pirmąkart sklaidysis virš Lietuvos liaudies buities muziejaus (LLBM) Rumšiškėse teritorijos. Į pirmąją Lietuvoje pažintinę-pramoginę šventę „Pirties diena“ suvažiuosiantys lankytojai bus pakviesti ne tik į veikti pradedančią unikalią dvigalę dvaro pirtį. Gero garo mėgėjams taip pat bus paruošta apie dešimt mobiliųjų pirčių.

Priminti lietuviškos pirties tradicijas – tokią šventės misiją bus pasirengę įgyvendinti ir istorijos žinovai, ir geriausi šalies pirtininkai. Vantų rišimo čempionatas, „žaliasis“ kermošius, originalūs liaudiški žaidimai – „Pirties dienoje“ pramogų netruks nei dideliems, nei mažiems.

 

Galėtų įsitvirtinti kalendoriuje

„Skelbti Pirties dieną paskutinį savaitgalį prieš pat Jonines (Rasas) nusprendėme ne atsitiktinai. Juk būtent šis laikas – pats metas pradėti ruošti vantas žiemai“, – aiškina šventę inicijavusios ir viena iš jos organizatorių tapusios Lietuviškos pirties bičiulių draugijos pirmininkas Egidijus Žukauskas.

„Norime skleisti žinią, kad Lietuvoje nuo seno gyvuoja ne suomiškos ar rusiškos, bet savą istoriją ir papročius turinčios lietuviškos pirtys. Tokį tikslą skelbsime ir šventės šūkiu „Pažink lietuvišką pirtį“, – teigia draugijos vicepirmininkas Saulius Tučkus.

Lietuviškos pirties bičiulių žodžiais, didžiausia bėda ta, kad primiršti pamatiniai tradicinės pirties principai. Žmonės nebežino, kaip teisingai elgtis pirtyje, kad joje nedera vartoti alkoholio. „Juk pirties paskirtis – ir padėti atsipalaiduoti, stiprinti sveikatą ir tarsi sujungti žmones. Tad šventė – puikiausias būdas užpildyti tokių žinių spragą“, – sako Egidijus Žukauskas.

 

Vieni didžiausių pirties gerbėjų suomiai kasmet švenčia Saunos dieną. Pirties šventė apie penkerius metus rengiama ir kaimyninėje Latvijoje. “Pirties diena birželio trečiąjį savaitgalį galėtų tapti gražia tęstine tradicija ir Lietuvoje“, – viliasi E.Žukauskas.

 

Tikėtinas rekordas

Specialiai šventei remontuojama „Dzūkijoje“ prie klojimo esanti pirtis – unikalus atvejis muziejaus istorijoje. Iki šiol LLBM valdose nebuvo nė vienos veikiančios pirties.

Pagal XVI-XVII a. inventorinius aprašus rekonstruota dvigalė dvaro pirtis muziejuje iki šiol atliko tik eksponato vaidmenį. Minėtos draugijos ir muziejaus pastangomis ji bus pritaikyta pertis ir praustis. Įdomus faktas – pirties krosnyje sukrauta apie 2 tonos akmenų. „Visa krosnis sveria apie 8 tonas“, – sako draugijos narys Valdas Rimavičius, kuris rūpinasi statybiniais reikalais. Vieni pirmųjų gero garo čia paskanaus šventės lankytojai.

Renginyje bus pristatyta ir apie 10 Lietuvoje pagamintų mobiliųjų pirčių. Savo pirtį ketina atsigabenti ir šventės svečiai – Latvijos pirtininkai.

Pasikaitinti į dvaro ir mobiliąsias pirtis lankytojai bus kviečiami nemokamai. Manoma, kad vienu metu jose garu galės mėgautis apie 100 žmonių. Tikėtina, kad tai bus savotiškas vienoje vietoje sykiu besiperiančių žmonių rekordas. Šventėje bus galima pačiam susirišti šviežių lapelių vantų. O pasikaitinus bus smagu pūkštelėti į kubilus su vandeniu, čia pat kilpas rėžiančią Pravienos upelę ar tvenkinį.

Beje, pamiršus namie pirties aprangą ar rankšluostį, nuogąstauti neteks. Tokios atributikos lankytojams pasiūlys šventės „žaliasis“ kermošius. Čia „gyvai“ darbuosis vilnos karšėjai ir kepurių vėlėjai, garuos pelenų muilo katilai, žolininkės ir namų kosmetikos gamintojos kiekvienam rekomenduos reikiamų vaistažolių bei natūralių priemonių pirties ir grožio procedūroms.

Staigmenų bus paruošę ir šventės maitintojai. Jie žada siūlyti prieš ir po pirties tinkančius sveikus užkandžius bei gėrimus, tarp kurių rauginta sula, pasukos, gira. Firminiu „Pirties dienos“ gėrimu taps ir čia pat verdama žolelių arbata, kuria galės pasivaišinti kiekvienas lankytojas.

 

Vantų čempionate prireiks fantazijos

Stilizuotame „Pirties kieme“ savo amato subtilybes demonstruos į Lietuviškos pirties bičiulių draugiją susibūrę pirtininkai. Lankytojai galės išvysti ir nemokamai išmėginti ne tik skirtingus vanojimo, bet ir masažo būdus, tarp jų - unikalų masažą karklų vytelėmis, vibracinį masažą mediniais pagaliukais ir pan.

Atvykusieji į „Pirties kiemą“ taip pat gaus vertingų patarimų, kaip statyti ir įrengti pirtis, kokią krosnį pasirinkti.

Greta esančiame klojime su lietuviškos pirties įdomybėmis pažindins šventės konferencijos pranešėjai. Kur slypi mūsų pirties šaknys, atskleis praeities tyrėjas Aivaras Lileika. Pirties tradicijas kalendorinių švenčių (rėdos) rate apžvelgs profesorius Libertas Klimka. Į tradicinių rąstinių pirčių statybos principus gilinsis hum. m. dr. Eligijus Juvencijus Morkūnas. O į šių dienų pirtį grąžins ir pirtininko vaidmenį joje apibrėš VšĮ „Pirties akademija“ vadovas Rimas Kavaliauskas.

Aktyvioms pramogoms nusiteikusių lankytojų bus laukiama šalia žaliuojančioje „Žaidimų pievoje“. Čia kiekvienas galės išmokti rišti vantas, vėliau meistriškumą ir fantaziją pademonstruoti vantų rišimo čempionate. Varžytuvių dalyviai rungsis dėl geriausios klasikinės ir originaliausios vantos rišėjo vardo.

      Alfa.lt      

Karštame renginyje „Pirties diena“ - garų vonios ir vantų masažas

Šį sekmadienį Lietuvos buities liaudies muziejuje Rumšiškėse buvo išties karšta. Pirmą kartą Lietuvoje organizuojama „Pirties diena“ turėjo daug sudedamųjų dalių, kurias apibūdinti tinka terminas „pirmą kartą“.

Rumšiškėse pirmą kartą buvo atidaryta ir paruošta naudojimui dvigalė dvaro pirtis, kuri iki šiol Lietuvos liaudies buities muziejuje atliko tik eksponato vaidmenį. Šios pirties krosnis sveria net 8 tonas ir tai bus ko gero viena didžiausių Lietuvoje veikiančių tradicinių pirčių, vienu metu talpinanti iki 20 žmonių. Planuojama, kad ši pirtis lankytojus priims ištisus metus bei tarnaus kaip lietuviškos pirties tradicijas, kultūrą bei sveikatingumą puoselėjanti priemonė.

Šalia pirties šventės svečiai galėjo išbandyti didžiulį iš akmenų sukrautą žalčio formos energetinį labirintą. Renginio metu buvo organizuojamos vantų rišimo varžytuvės. Juk lietuviška pirtis pasižymi bene turtingiausia vantų įvairove – jų priskaičiuojama daugiau nei 50 rūšių.

Nuo vidurdienio prasidėjusioje „Pirties dienos“ šventėje vyko ir „rimtoji“ dalis - konferencija, kurioje aptarta lietuviškos pirties praeitis bei dabartis, pirties tradicijos ir jų sąsajos su kalendorinėmis šventėmis, rąstinių pirčių statybos principai. Rumšiškėse esančiame klojime, talpinančiame iki 250 žmonių, su konferencijos klausytojais bendravo praeities tyrėjas Aivaras Lileika, profesorius Libertas Klimka, hum. m. dr. Eligijus Juvencijus Morkūnas, „Pirties akademijos“ vadovas Rimas Kavaliauskas ir kiti pranešėjai.

Taip pat pirmą kartą surengtas „žaliasis“ kermošius, kuris atvėrė turtingą įvairovę natūralių pirties, grožio ir sveikatinimo priemonių: namų kosmetikos, medaus produktų, gintaro terapijos gaminių, vaistažolių, natūralaus muilo, pirties kepurių, gėrimų bei užkandžių.

„Šią šventę rengiame, norėdami paskatinti žmones domėtis savo tradicijomis, savita istorija bei papročiai pasižyminčia lietuviška pirtimi“, - teigia šventės iniciatorės, Lietuviškos pirties bičiulių draugijos pirmininkas Egidijus Žukauskas. Su šūkiu “Pažink lietuvišką pirtį” šventės rengėjai pirmą kartą taip garsiai ir viešai kvietė žmones atrasti sveikos pirties privalumus.

Zebra.lt

2010-06-20